Nu Pavydas...Kartais atrodo,kam jo reikia visgi tavo gyvenimas yra gražus. O nejaugi ,jau kitą dieną jis atsiranda, jai net to nenori.. Pavydas mum kartais artimas, O buna ,kad ir dažnai nepažįstamas...
Savo turbūt pavydu kompleksuoju labiausiai.. Labiausiai pasauly.. Ir kartais su tuo sunku susitaikyt. Jis man sukelia per daug baisias mintis.. Per jį apie žmogu susidarau blogą kartais nuomonę.. Bet ką padarysi taip įgimta, aišku Pasauly būtų daug gražių dalykų be PAVYDO. Vat kas yra didžiausias mano PRIEŠAS..Ir jis aplanke mano DAAABAR.
Kartais pavydžiu savo fantazijai, ir savo svajonėms..Visgi jos mano. bet tik mano galvoje.. Ech kaip sunku viskuo skųstis , ir nieko nedaryk ,lyg taip kaip sugalvoti svajone, ir laukti kol ji savaime įsipildys.. Būtent šitą jau norejau pasakytti seenai.
Geeerai pasekmės! Daaabar aš labai pykstu, pykstu ant tų žmonių kurie visai nekalti, pykstu vien dėl to,kad jie dabar laimingi..Vien dėl to,kad turi kažkuo džiaugtis.. Tai vat kur sąžiningumas.Kur jis?!
Tookia išvada ,kad matyti laiminga žmogu yra šių laikų nelaimė , pavydas ir pyktis..Norėtusi tai išrėkti gaaarsiai, taip garsiai ,kad nu nežinau ,kad.. Tiesiog GRASIAI.
Žmoneees, nesakau, kd visi tokie esam, tiesiog sakau ,kaip jauččiuosi dabar.Taip,kad negaliu gauti ko noriu dabar. Nežinau ko jau norėsiu rytoj, Gal atsikelusi ryt ryte galvosiu TU GAL DURNA? :D Kiek sau leidi.. ( Dažnai taip būna.. :D)
Bet nėra ko slėpti, visi noriim šilumos, meilės, gerų žodžiu, pagarbos, ir žmogu ,kad jis būtų šalia ką tu bedarytum ir kur bebūtum..:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą